SU KUO SUTAPSI, TUO IR PATS TAPSI…

Parengė Jurga Liaubaitė

Daugiau nei prieš 10 metų savo kūrybinę veiklą pradėjusi Laura Sim (Simanauskienė) ir prekių ženklas „TUŠAS ANT MEDŽIO“ šiandien pristatomas kaip dviejų lygiaverčių kūrėjų duetas, kur Laura – tušas, o Vytautas – medis. Nors kūrybiniai darbai gimdavo abiejų pastangomis, Laura piešdavo, Vytautas dirbo su medžiu (pjovė, šlifavo, dažė), bet paklausus, kas darbų autorius, visada į prožektorių šviesą vyras išstumdavo žmoną. „Aš nepiešiau, – prisimena pašnekovas. – Įsivaizdavau, kad aš nelinkęs į meną, esu toks medinis. Karts nuo karto atsargiai patardavau Laurai, kad galėtų nupiešti tą ar aną, gal reikėtų to ar ano… Kol vieną dieną gavau atsakymą: „Nusipiešk pats!“ Pradžioje tai skambėjo kaip įžeidimas, bet vėliau pagalvojau, o kodėl tikrai negalėčiau pabandyti piešti ir aš. Žinojau, kad skamba juokingai, bet pabandžiau.“

Vytautas Simanauskas, nuotrauka iš asmeninio archyvo

Vaikystėje vyras, bent pats taip mano, nebuvo linkęs į menus. „Na, nebent makaliūzes ant sienų ar braižymą tušinuku sąsiuvinio gale galėtume laikyti meno išraiška“, – juokiasi Vytautas. Didesnį susidomėjimą jaunuoliui kėlė istorijos, archeologijos mokslai. Svajonės būti istorijos mokytoju, galbūt archeologu, paskatino baigti Istorijos bakalauro studijas Klaipėdos universitete. Vytauto nedomino sausi faktai, įdomu buvo apčiuopiami daiktai, jų atsiradimo istorijos, gamybos ir panaudojimo būdai.

TARP TRADICIJŲ IR MODERNAUS DIZAINO

„Medis – gamtos sukurtas vaikas. Toks tikras, savitas, šiltas. Kaip ir žmogaus, nerasi vienodo, taip ir medžių nepamatysi tokių pačių. Jaučiu medžio faktūrą ir tekstūrą. Todėl grafikos kūriniai itin organiškai žiūrisi kietmedžio nuopjovų paviršiuose“, – apie pagrindinę savo darbo priemonę švelniai kalba kūrėjas. Kūrybai menininkus įkvepia pats gyvenimas: jo eiga, pamatyti vaizdai, sutikti žmonės, pokalbiai su žmona ir vaikais… Nors „TUŠAS ANT MEDŽIO“ darbai gali atrodyti lengvai padaromi, bet taip nėra. Čia gana daug fizinio darbo: medžio pjovimo, šlifavimo, klijavimo, dažymo, lakavimo ir, žinoma, daug kruopštaus piešimo.

„Tušas ant medžio“ dirbinys, nuotrauka iš asmeninio archyvo

„Vytautas Simanauskas kuria neįprastus kūrinius, nors priklauso tautodailininkų bendrijai, bet Lietuvių tautodailės tradicijas tęsia bei vysto savitu būdu bei stiliumi. Jo kūriniai tarsi „lieptas“ tarp tradicijos ir šiuolaikinės raiškos, modernaus dizaino, – sako dailėtyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė. – Menininko darbuose nėra lietuvių tautiniam paveldui būdingo schematizmo, jo kūriniai – preciziško piešinio, kompozicija pritaikoma prie turimos medžio nuopjovos formos, nebijoma ir improvizuoti, rinktis netikėtų detalių vaizdavimą. Vytauto kūriniai – ne dekoro elementai, o savarankiški grafikos darbai, kuriami nuosekliai, kruopščiai, detalizuojant piešinį, siekiant išgauti filigranišką linijos, silueto tikslumą bei grakštumą.“

GYVENIMO KELIAS

„Daug kūrinių gamindavome su Laura Sim, – prisimena Vytautas, tada aš pagamindavau tik medinę dalį, bet nepiešiau. Pirmasis piešinukas buvo ant nedidelio pakabuko, ant kurio užrašiau: „Angelas sargas“. Padovanojau jį žmonai šv. Kalėdų proga. Man buvo ir juokinga, ir tarsi gėda, kad aš nemoku piešti taip, kaip ji. Nepaisant to, jai patiko. Antras piešinukas buvo ant žvakidės nupieštas angelas. Ne toks gražus, kaip Lauros angelai, na, bet mano pieštas.“

Nidoje vykusi edukacija, kurią Vytautas turėjo pravesti vienas be žmonos, buvo dar vienas žingsnis į priekį. Laiko pergyventi tuomet nebuvo. Apsuptas vaikų ir jų tėvų vyras pasijuto labai gerai. „Tėvų išsakyti žodžiai vaikams: „Žiūrėk, kaip dėdė moka piešti! – prisimena pašnekovas. – Svetimų žmonių įvertinimas suteikė didžiulę motyvaciją eiti į priekį ir nesidairyti atgal.“

Patys gražiausi dalykai gyvena ŠIRDYJE... , nuotrauka iš asmeninio archyvo

„Šiuo metu „TUŠAS ANT MEDŽIO“ yra pagrindinė mūsų veikla, išgyvenimo šaltinis ir gyvenimo būdas. Nesakau, kad ta veikla lengva, bet ji – mūsų sukurtas kūdikis, aplink kurį sukasi mūsų mintys ir darbai. – atviras Vytautas. – Istorijos mokytoju taip ir neteko dirbti (kol kas). Dirbau komercijos vadybininku, padalinio vadovu, o dabar menininku. Tokiu keliu, rodos, nuvedė pats gyvenimas. Teisingumo, laisvės ieškojimas paskatino pasukti tokiu keliu. Kadaise, vaikščiodami „Jūros šventės“ mugėje, sakydavome, kad čia turėtume būti ir mes. Praėjo nemažai laiko, kol tai virto realybe.“

DŽIAUGTIS MAŽAIS DALYKAIS

Nuoširdžiai ir sunkiai dirbdami, kūrybos vedami, Laura ir Vytautas tvirtai žengia savo pasirinktu keliu. Svarbus variklis jų gyvenime yra savęs ieškojimas, pažinimas, vertinimas ir tarpusavio darna. „Nors darbai per tuos 10 metų yra iškeliavę po visą pasaulį, mes esame tokie pat – paprasti menininkai ir jautrūs žmonės, – sako kūrėjų pora. – Mūsų darbai skirti jautriems, nuoširdiems, išsilavinusiems žmonėms. Asmenims, kurie mato pasaulio mažus ir šviesius dalykus, kurie neapsiriboja materialumu, o gyvena jausmo ir pozityvumo ieškojimuose. Žmonės, kurie kūryboje įžvelgia prasmę, yra mūsų žmonės. Jų dėka mes galime kurti.“

Laura ir Vytautas Simanauskai – „Tušas ant medžio“, nuotrauka iš asmeninio archyvo

Kūrėjų duetas „TUŠAS ANT MEDŽIO“ norėtų, kad jų darbai taptų ne tik dekoro elementais namų interjeruose, bet ir motyvacine kūryba, kuri skatintų ieškoti, atrasti, pastebėti, būti, jausti. Kūryba, kuri sukurta iš mažų tušo taškelių, skatintų žmones įvertinti ir džiaugtis mažais dalykais.

„Linkime sau ir kitiems menininkams, amatininkams, kad juos pamatytų ir įvertintų kuo daugiau žmonių, kad kūrėjų darbai būtų aukščiau už materialius dalykus.“ – su viltimi ir gera nuotaika pokalbį baigia Laura ir Vytautas Simanauskai.